Atskirai panagrinėjus Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų pateiktą Anykščių rajono savivaldybės ekonominių rodiklių lentelę, galima palyginti mūsų rajono padėtį visos šalies kontekste.

 58 -59 –ąją vietą iš 60 –ties šalies savivaldybių Anykščiai užima pagal registruotų bedarbių skaičių, tenkantį darbingo amžiaus gyventojams. Praėjusiais metais rajone jis siekė 17,6 procento, tuo tarpu bendras šalies vidurkis – 11,0 proc.

Priešpaskutinėje vietoje Lietuvos savivaldybių lentelėje esame ir pagal vidutinio gyventojų amžiaus rodiklius – jei bendras šalies gyventojų amžiaus vidurkis yra 39,8 metai, tai Anykščių rajone – 43,3 metai.

Apie tai, kad anykštėnai moka bene didžiausius šilumos mokesčius šalyje minima ir bendrojoje ekspertų apžvalgoje. Vertinant šalies statistiką taip pat galima pamatyti, kad mes gerokai daugiau mokame ir už karštą bei šaltą vandenį. Statistikos lentelėje šiais rodikliais esame atitinkamai 50 –oje (iš 55) ir 40- oje (iš 59) vietose.

Reitingų lentelės gale esame ir pagal verslo liudijimus, tenkančius 1000 – čiui gyventojų. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 18,27 vnt. – ir tai lėmė, kad pagal šį rodiklį esame 50 –oje vietoje iš 60 šalies savivaldybių.

Paskaičiuota, kad Anykščių rajono gyventojo vidutinis neto darbo užmokestis praėjusių metų 3 ketvirtyje siekė 1351,6 Lt – tai 41 –oji pozicija šalies savivaldybių reitingo lentelėje. Vidutinis neto darbo užmokestis respublikoje – 1646,8 Lt.

Ekspertai šalies savivaldybių ekonominių rodiklių lentelėje duomenis pateikė net 26 –ose pozicijose. 14 –oje  pozicijų Anykščių rajonas užima žemesnes nei 30 –oji vieta ir yra šalies savivaldybių autsaiderių gretose. Aukštesnius nei statistinis šalies vidurkis anykštėnai siekia tik įvairių pradelstų mokėjimų srityse. Beje, ekspertų teigimu mūsų rajono persininkai gauna palyginti nemažas pensijas. Nors krašto senjorai gauna šiek tiek mažiau nei statistinis šalies vidurkis (rajone senatvės pensijos vidurkis – 739,22 Lt, šalyje – 746,13 Lt), tačiau esame 17- oje vietoje tarp 60 –ties savivaldybių.

Nei vienu iš nagrinėtų rodiklių Anykščių rajonas nepakyla į pirmą dešimtuką.

 Audronė PAJARSKIENĖ

   Žiniasklaidą pasiekė Odetos Bložienės, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės išplatinta informacija apie Rytų Lietuvos savivaldybių statistinę analizę.

„Nors Rytų Lietuvos gyventojų finansinė ir socialinė padėtis nėra vienoda, šis regionas išsiskiria brandžia visuomene ir kukliais ekonominės gerovės rodikliais. Šioje Lietuvos dalyje vėžlio žingsniu mažėja nedarbas, itin lėtai auga ir vidutinis darbo užmokestis“, - teigiama pranešime. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai bandė išsiaiškinti tokių tendencijų priežastis.

Atlikdami kasmetinę Lietuvos savivaldybių statistinių duomenų analizę, ekspertai nustatė, kad didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Dėl šios priežasties 2011 m. III ketvirtį daugiau už šalies vidurkį (1645 Lt) uždirbo ne tik Vilniaus, Klaipėdos miesto, Mažeikių, Elektrėnų ir Jonavos rajono, bet ir Visagino savivaldybių gyventojai. Trečią didžiausią vidutinį atlyginimą Visagine lemia čia įsikūrusi atominė elektrinė, kurioje vis dar dirba daug gerai apmokamų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Tačiau nors Visaginas daugelį savivaldybių lenkia tiek pagal darbo užmokesčio dydį, tiek pagal senatvės pensiją, finansiniai rodikliai nenusveria socialinių bėdų. Emigracija šioje savivaldybėje yra didžiausia visoje Lietuvoje. Krautis lagaminus gyventojus skatina darbo trūkumas, atsiradęs po Ignalinos atominės elektrinės veiklos sustabdymo. Toks reikšmingas ūkiui objektas teikė pragyvenimo šaltinį gausiam būriui aptarnaujančio personalo. Ekspertai teigia, kad ši priežastis turėjo įtakos ir aplinkinių savivaldybių nedarbo rodikliams. Zarasų, Anykščių ir Ignalinos rajonuose bedarbių skaičius pernai tirpo lėčiausiai, o nedirbančiųjų dalis yra didžiausia ir sudaro beveik penktadalį nuo darbingo amžiaus gyventojų.

Atlyginimams mažai teaugant, o nedarbui traukiantis iš lėto, daugeliui gyventojų jautriu klausimu tampa kylančios komunalinių paslaugų kainos. Tiesa, šios paslaugos vienų savivaldybių gyventojų pinigines paplonina net keliskart daugiau nei gyvenančių kituose regionuose.

Per 2011 m. šilumos energija brango 54 savivaldybėse. Rytų Lietuvos regione didžiausią kainų šuolį pajuto Visagino gyventojai – čia būsto šildymo kaina šoktelėjo 27 proc. Tačiau nesidžiaugia ir nepatyrę tokio spartaus kainų augimo. Biržų ir Anykščių rajonų gyventojai už karštus radiatorius moka kone daugiausiai šalyje – atitinkamai 33,16 ir 32,7 ct/kWh.

 „Šilelis“

Anykščių rajono policijos komisariatas paskelbė naują nubaustų neblaivių vairuotojų sąrašą. Šį kartą jame 7 pavardės. Trys vairuotojai pakartotinai automobilį vairavo būdami neblaivūs.

Saulius Sasnauskas, gim.  1965 m.  Lapkričio 19-ąją  Troškūnuose, Nepriklausomybės a., vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį (vidutinis girtumo laipsnis - 2,14 prom.). Paskirta 4 000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėn. 

Aurimas Ročas, gim. 1988 m. Lapkričio 19-ąją  Anykščių r., Katlėrių k., vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (vidutinis girtumo laipsnis - 2,44 prom.). Paskirtas 22 parų administracinis areštas ir konfiskuota transporto priemonė. Pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Tadas Butkevičius, gim.  1991 m. Gruodžio 4-ąją Anykščių m., A. Vienuolio gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti (lengvas girtumo laipsnis - 1,38 prom.). Paskirta 4 000 Lt bauda. 

Jonas Lavinskas, gim. 1961 m. Gruodžio 7-ąją Anykščių m., Mindaugo gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta (vidutinis girtumo laipsnis - 1,87 prom.). Paskirtas 20 parų administracinis areštas ir konfiskuota transporto priemonė. Pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Giedrius Česionis, gim. 1979 m.  Liepos 23-ąją Anykščių r., Elmos sodų bendrijoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (sunkus girtumo laipsnis -  2,81 prim.).  Atimta teisė vairuoti transporto priemones 42 mėn. ir konfiskuota transporto priemonė. Pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Tadas Zakarauskas, gim. 1990 m. Gruodžio 12-ąją Anykščių r., Staškūniškio kaime, vairavo automobilį būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis -  0,76 prom.).  Paskirta 1 000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn.  

Rytis Šmitas, gim. 1984 m. Lapkričio 26-ąją Troškūnuose vairavo automobilį būdamas neblaivus  (lengvas  girtumo laipsnis - 0,47 prom.). Paskirta 600 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn.  

Anykščių r. PK informacija

Anykščių rajono savivaldybės vadovai šiomis dienomis sprendžia užduotį - kaip suktis beveik 5 milijonais litų mažėjančiame šių metų biudžete?

 Kaip "Šileliu" patvirtino Savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis, šiemet rajono biudžetinių įstaigų finansavimas planuojamas 20 procentų mažesnis nei 2011 metais.

- Dabar mums pasakė tokius skaičius, bet dar nėra aišku, ar tas procentas nedidės. Padėtis labai liūdna. Planuojame išlaidas braukyti nuo atlyginimų ir nuo komunalinių paslaugų. Elektros juk neatsisakysime,  - paklausta, kaip bandys šiuos metus išgyventi, "Šileliui" sakė Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė.

 Anot D. Petrokaitės, kultūros  įstaigų laukia nelengvas metas, nes šiais metais vien  Kultūros centro lėšos pagal dabar planuojamą biudžetą sumažės 305 tūkst.lt.

- Žmonių gal neatleisim. Jau seniau esame kolektyve sutarę, kad žmonės sutinka dirbti mažesniu atlyginimu, bet nenori eiti nemokamų atostogų. Valytojoms gal ir teks eiti nemokamų, nes nuo jų minimalios algos nebėra ką braukyti, - planais, kaip ketina išgyventi tokį skiriamų lėšų mažėjimą, dalijosi D. Petrokaitė.

L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka sakė, kad 20 procentų sumažinus įstaigos lėšas, biblioteka šiemet  neteks iki šiol skirtų 280 tūkst. litų.

- Žinią, kad reikia planuojamą įstaigos biudžetą mažinti 20 procentų, sužinojome tik šiandien (vasario 2 dieną - aut. pastaba). Dabar tarsimės su kolektyvu. Viena aišku, kad reikės atsisakyti bibliobuso, kitų paslaugų, - kalbėjo R. Kutka.

Plačiau - "Šilelyje"

Audronė PAJARSKIENĖ

Šį sezoną Anykščių kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Gojus“  švenčia susikūrimo dvidešimtmetį.  Per šį laikotarpį  „Gojus“ šokėjai yra dalyvavę ne viename prestižiniame konkurse ar  tarptautiniame projekte. Stabiliai ir kūrybiškai dirbantis kolektyvas seniai yra pajėgus atstovauti Lietuvos kultūrą užsienyje. Nuo pat kūrybinės veiklos pradžios „Gojus“ aktyviai skleidžia tautinio šokio idėjas ne tik gražiojoje Lietuvoje. Gojiečiai su  tautinių šokių programa pabuvojo Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Jordanijoje, Turkijoje, Graikijoje,  Indijoje, Nepale, Indonezijoje... Apie per du dešimtmečius nuveiktą darbą, linksmas ir kartais liūdnas akimirkas, apie keliones, konkursus ir kūrybinius ieškojimus „Šilelis“ su kolektyvo „Gojus“ vadove Jūrate Useliene kalbėjosi  koncerto, skirto kūrybinės veiklos dvidešimtmečiui, išvakarėse. 

 -         Kokia buvo pradžių pradžia, kaip kūrėte kolektyvą? Kas sugalvojo kolektyvo pavadinimą?

-         1991 metų rudenį,  kai buvo paskelbta atranka į jaunimo tautinių šokių grupę, pamenu, atėjo vien merginos ir vienintelis vaikinas – Arūnas Vaitiekūnas. Jaunimo grupė - tai jaunuoliai nuo 16 metų iki tokio neapibrėžto amžiaus, tiksliau pasakius, iki  kada gali šokti jaunimo repertuarą. Vėliau skirsčiau jaunimą į moksleivišką ir dirbantį, buvo kelios grupės. Pradžioje buvo sunku surinkti jaunuolius, gal kokį pusmetį rinkau. Į atranką ateidavo įvairaus pasiruošimo jaunimas, kai kurie jau turėjo supratimą apie šokius, buvo šokę kituose ansambliuose. Sukomplektavau grupę ir pradėjome repetuoti. Jau po metų merginų ir mišri šokėjų grupė dalyvavo respublikiniame konkurse „Pora už poros“. Nėra taip paprasta papulti nežinomam ir jaunam kolektyvui į respublikinį konkursą. Nuo pat susikūrimo pradžios mes draugavome su Madonos tautinių šokių kolektyvu „Cesvaines“, iš kurio sėmėmės kūrybinės patirties. Būdama jauna choreografė, buvau ambicinga, maksimalistė ir labai reikli, todėl reikalavau kiekviename šokyje išbaigtumo, nes žinojau, jog naujam kolektyvui sunku „prasimušti“. 1994 metais su kolektyvu pirmą katrą dalyvavome Respublikinėje dainų šventėje.  Kitais metais metėme iššūkį ir išdrįsome dalyvauti respublikiniame  ansamblių šokių konkurse. Šiame  konkurse buvo keliama sąlyga – turėjo groti gyva muzika. Tuo metu Anykščiuose nebuvo kapelos, todėl užmezgėme draugystę su rokiškėnų vokalu ir  kapela,  kurioje grojo profesionalūs muzikantai. Tame konkurse pirmą kartą ir buvo paminėtas „Gojaus“ vardas. Vardą rinkome ilgokai, norėjome, kad jis atspindėtų Anykščių kraštą.  Šiuo metu rajono savivaldybės vyr. architekte dirbanti Daiva Gasiūnienė, tada šokusi mūsų ansamblyje, pasiūlė „Gojaus“ vardą. Jis visiems tiko, taip ir tapome gojiečiais. 

Plačiau - "Šilelyje"

Dalina RUPINSKIENĖ