ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
2017 m. spalio 17 d. antradienis - 12:24
NAUJIENOS:

2017-09-20. Anykštėnai paminėjo Vilniaus konferencijos 100-metį

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencija Vilniuje vyko alinančio Pirmojo pasaulinio karo, 1916 m. Tomo Vudro Vilsono (Wilson, 1856–1924), 28-ojo JAV prezidento, paskelbtos tautų apsisprendimo teisės deklaracijos, pavergtų tautų Lozanos konferencijos išsilaisvinimo deklaravimo kontekste. Joje dalyvavo 222 tautos atstovai. Inteligentų buvo 136 (63 %). Tarp jų buvo 69 (31%) dvasininkai.  Anykščių kraštą atstovavo 10 žmonių. Lietuvių konferencija diskutavo visais svarbiais to meto Lietuvai klausimais, savo darbą baigė Lietuvos Tarybos sudarymu. Į Tarybą išrinktas vienas anykštėnas – Steponas Kairys (1879–1964, tikroji pavardė Tumasonis, JAV – J. Kaminskas, 1996 m. liepos 19 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), inžinierius, vėliau Vasario 16 d. akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius,  Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas (Vokietijoje ir JAV). Lietuvos Taryba konferencijos buvo įpareigota paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvių konferencija, baigdama darbą paskelbė savo 1917 m  rugsėjo 21 patvirtintą rezoliuciją. Joje rašoma:

„Lietuvių konferencija, remdamos Lietuvos reikalais ir vadovaudamosi visuotiniu lietuvių siekimu, nutarė:
Laisvam Lietuvos plėtojimui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis.

Lietuvos tautinėms mažumoms turi būti patikrintos tinkamos jų kultūros reikalams sąlygos“.

Pasaulio anykštėnų bendrija (prezidentas prof. Tomas Ladiga) ir jos padalinys Vilniaus anykštėnų sambūris (pirmininkė Regina Smetonaitė) 2017 m. rugsėjo 16 d. Anykščių rajone ir mieste surengė įspūdingą renginių ciklą, skirtą pažymėti Vilniaus konferencijos 100-mečiui ir prisiminti tos konferencijos dalyvius anykštėnus.

Tad ankstyvą 2017 m. rugsėjo 16 d.  rytą  iš Vilniaus ir pajudėjo pilnas autobusas Vilniaus anykštėnų sambūrio narių, kurie išvyko į Pagarbos ekspediciją, skirtą 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijos 100-mečiui ir padėkai anykštėnams – šios konferencijos dalyviams.

Ekspedicijos maršrutas: Vilnius – Užunvėžiai – Kalveliai – Debeikiai – Svėdasai – Griežionėlės – Latavėnai – Anykščiai (Šv. Mato bažnyčia, Anykščių senosios kapinės, menų inkubatorius) – Vilnius.

Užunvėžiuose, gražia medžio skulptūra ir Signataro ženklu pažymėtoje buvusios  Stepono Kairio  gimtosios sodybos vietoje įvyko ekspedicijos dalyvių susitikimas su jo giminaite Birute Žukauskiene, Anykščių savivaldybės meru Kęstučiu Tūbiu, Kurklių seniūnu Algimantu Jurkumi ir vietos bendruomene, Kurklių Stepono Kairio progimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Pagerbėme Vilniaus konferencijos organizacinio komiteto pirmininko pavaduotoją, konferencijos delegatą Steponą Kairį. Vilniaus anykštėnų sambūrio vardu pasisakė pulkininkas Gintaras  Bagdonas.

Kalvelių kapinėse prie Steikūnų giminės kapo įvyko  susitikimas su Debeikių seniūnu Alvydu Simonavičiumi ir vietos žmonėmis,  buvo pagerbti du iš Kalvelių kilę Vilniaus konferencijos delegatai Kazimierai Steikūnai – tuo metu 52 metų ir 35 metų ūkininkai (pastarasis atstovavo Prienų kraštui). Jaunesnysis – vyresniojo sūnėnas. Kalbėjo  ekspedicijos dalyvės, delegatų giminaitės biomedicinos m. dr. Jonė Vaičiūnienė ir  knygos „Kalveliai“  sudarytoja bei bendraautorė Ona Staikūnaitė-Gritėnienė. Iš jų sužinojome, kad vyresnysis Kazimieras, vyskupo Antano Baranausko II eilės pusbrolis, 1941–1955 m. buvo tremtyje Sibire, grįžęs po 2 savaičių mirė Kaune. Ten ir palaidotas. Jaunesnysis buvo įsigijęs Kašonių dvarą netoli Jiezno. Mirė 1938 m. Palaidotas Jiezne.

Debeikių kapinėse  pagerbėme Vilniaus konferencijos delegatą ūkininką Juozą Žvirblį (1863–1936). Dalyvavo Debeikių seniūnas A. Simonavičius ir vietos bendruomenė, Juozo Žvirblio giminės, kurie anūko Juozo  Žvirblio iniciatyva prie antkapinio paminklo pritvirtino lentelę „1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis“. Kalbėjo jo anūkas Juozas Žvirblis su savo anūku – taigi jau 5-sios kartos atstovu. Iš Debeikių kilęs Vilniaus anykštėnų sambūrio aktyvus narys Antanas Gudelis pasidžiaugė, kad susigrąžiname savo istoriją, kad sužinome, kad  jog „Lietuvos valstybę kuria tauta“ (Lietuvos Respublikos konstitucija). Priminė, kad iš Debeikių yra kilęs dar vienas Vilniaus konferencijos delegatas, atstovavęs Raseiniams – kunigas kanauninkas, vėliau prelatas Mykolas Karosas (1878–1955), publicistas, bibliotekininkas, visuomenininkas, knygnešys, politinis kalinys. Jo tėvai irgi ilsisi Debeikių kapinėse.

Svėdasų centre prie paminklo  su užrašu „Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės“ pagerbėme svėdasiškių Vilniaus konferencijos delegatų Juozo Baleišio, Juozo Mikuckio ir Juozo Sabalio atminimą. Dalyvavo Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, vietos bendruomenė ir delegatų giminaičiai. Žinoma, kad J. Baleišis mirė Sibire, tremtyje. Beveik dar nieko nežinoma apie J. Mikuckį. Svėdasų kapinėse aplankėme Sabalių šeimos kapavietę. Prie kapo kalbėjusi iš Kauno atvykusi Virginija Sabalytė papasakojo, kad J. Sabalys dar 1906 m. buvo išrinktas I Rusijos Dūmos deputatu. Mirė dar pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu.

Padvarninkų  kapinėse ir Griežionėlėse, išlikusioje Didžiulių sodyboje, pagerbėme Vilniaus konferencijos delegatą Vytautą Didžiulį (1881–1956), pedagogą gamtininką, politiką, visuomenininką, vieną iš 8 Stanislovo Felikso Didžiulio (1850–1927) – bibliografo, švietėjo, knygnešių globėjo ir Liudvikos Nitaitės-Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) – rašytojos, vaikų. Dalyvavo Andrioniškio seniūnijos atstovai, Viešintų seniūnė Eglė Sabaliauskienė. Buvome supažindinti su Didžiulių muziejaus ekspozicija, originalia caro laikais draustų lietuviškų knygų slėptuve.

Latavėnuose buvo pagerbtas Vilniaus konferencijos delegato Kazimiero Okuličiaus (1869–1921), dvarininko, Lietuvos bajoro, inžinieriaus kelininko, tremtinio (1905–1909), visuomenininko, savivaldos organizatoriaus, atminimas Dalyvavo Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas ir vietos bendruomenė. Kalbėjo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Anykščių Šv. Mato bažnyčioje pagerbėme Vilniaus konferencijos delegato tuometinio Anykščių klebono Jono Šurnos (1865–1930) atminimą.  Kalbėjo Kovo 11-sios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Šimėnas.

Visose ekspedicijos lankytose vietose padėjome gėlių puokštes, uždegėme atminimo žvakutes, pasimeldėme.

Ekspedicija baigėsi Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje vykusia konferencija, skirta 1917-ųjų Vilniaus konferencijos 100-osioms metinėms. Pagrindinis pranešėjas buvo prof. habil. dr. Antanas Tyla, išsamiai apžvelgęs visą minėtos Vilniaus konferencijos organizavimą, eigą ir nutarimus. Pabrėžė, kad dar buvo keli delegatai, gimę Anykščių krašte, bet atstovavę kitiems Lietuvos regionams,  kuriuose darbavosi tuo metu. Kita pranešėja buvo istorijos  mokslų dr. Vilma Bukaitė, apžvelgusi Stepono Kario gyvenimą ir veiklą, pabrėžusi, jog vardan Lietuvos nepriklausomybės jis nepakluso tuometinei Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei, svajojusiai apie federacinę „demokratinę“ socialistinę  Rusiją ir Lietuvą jos sudėtyje, ir pasirašiusiam Vasario 16-sios aktą. Kalbėjusi delegato Juozapo Pavilonio anūkė biomedicinos mokslų dr. Irena Dalia Pavilonytė-Adomaitienė  smulkiai apžvelgė jo gyvenimą ir veiklą. Pasirodo, vengdamas tarnybos Rusijos imperijos   kariuomenėje prieš I pasaulinį karą jis 8 metus gyveno ir dirbo Keiptaune, Pietų Afrikos respublikoje. Labai optimistiškai nuteikė jaunųjų anykštėnų atstovo, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos moksleivių atstovybės prezidento Šarūno Grigonio pasisakymas, kuriame jis akcentavo buvusio 35-ojo JAV prezidento Džono Ficdžeraldo Kenedžio (Kennedy, 1917–1963) žodžius, kad nereikia klausti, ką tau turi duoti valstybė, o reikia savęs klausti, ką tu pats gali duoti valstybei. Kalbėjo ir Kovo 11-sios akto signatarai: Vidmantas Povilonis ir žymus dabarties lietuvių rašytojas Raimondas Kašauskas. Dainavo Anykščių kultūros centro vyrų ansamblis. Konferenciją vedė Gintaras Ražanskas. Konferenciją apibendrino Pasaulio anykštėnų bendrijos prezidentas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Tomas Ladygą, pabrėžęs, kad ekspedicijos ir konferencijos metu mes nuvalėme dulkes nuo istorinės atminties, pasėjom grūdą ateičiai.  Ateitį mes turime, nes vertiname valstybę, jos praeitį. Jis apdovanojo visus konferencijos pranešėjus ir vedėją, vyrų ansamblio vadovą R. Griauzdę ir ekspedicijos vadovę Reginą Smetonaitę Padėkos raštais.

Grįžome į Vilnių labai patenkinti: daug sužinojome, pakvėpavome gražiosios gimtinės oru, pabendravome su Anykščių rajono gyventojais, pasidžiaugėme gražiai tvarkomais Anykščių krašto miesteliais ir kaimais, nuimamu gausiu derliumi, nors šis ruduo ir nelepina.

Habil. dr. Algirdas Ažubalis,
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius



 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!








         

            



Sprendimas: DPromoLink