ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
2017 m. rugsėjo 24 d. sekmadienis - 13:22
NAUJIENOS:

2017-09-07. Vilniaus anykštėnų sambūrio darbai ir jubiliejus

Per penkiolikos metų laikotarpį, glaudžiai bendradarbiaudama su PAB, Anykščių rajono savivaldybe, Svėdasiškių draugija „Alaušas“, Kauno anykštėnais, Aukštaitijos krašto rajonų bendruomenėmis, veikiančiomis Vilniuje, ir kitomis organizacijomis, VAS atliko daug prasmingų darbų.  Įvairios buvo ir veiklos kryptys bei formos, ypač – buvusių renginių tematika.

Edukacinės bei pažintinės sambūrio narių išvykos ir ekskursijos.
Skaitlingiausią ir labai greit daugelio anykštėnų pamėgtą renginių grupę sudarė išvykos ir ekskursijos.   Jos buvo rengiamos nuo pat VAS įkūrimo ir dažnumu kasmet žymiai pranokdavo visus kitus sambūrio renginius. Ekskursijų temos buvo įvairios ir sambūrio nariai turėjo iš ko pasirinkti sau įdomiausias. Tai – krašto istorija ir gamta, literatūra, dailė ir muzika, senieji ir šiuolaikiniai Vilniaus statiniai, muziejai ir kt. Visiems įdomios, pavyzdžiui, buvo literatūros ir meno išvykos į rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus, dainininkės Beatričės Grincevičiūtės, gydytojos, žolininkės, etnografės, habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės, Bažnytinio meno ir kitus muziejus. Istorijos ekskursijos į LR Prezidentūrą – susipažinti su pastatų ansambliu, įranga bei dovanų parodomis, į LR Ministrų Tarybos pastatus ir Valdovų rūmus bei jų požemius, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Vilniaus Bastėją, Lietuvos banko Pinigų, Energetikos ir technikos bei Muitinės muziejus, Šv. Kazimiero bažnyčią ir kt. Gamtos ir krašto pažinimo ekskursijos – į Vilniaus universiteto botanikos sodą, Lietuvos hidrometeorologijos muziejų, Verkių rūmus, po Vilniaus senamiestį, Pavilnių regioninį parką ir jo atodangas bei istorinius statinius, kelionės į Zarasų rajoną, po Žemaitijos dvarus, Suvalkus ir kt.

Keliskart buvo aplankytos etninės lietuvių žemės Lenkijoje (Augustavas, Baltstogė, Seinai). Keliauta į Latvijos respublikos Rundalės rūmus ir Agluoną, Baltarusijoje – Gardiną, Belovežo girią ir kitas vietoves bei šalis. Už šias ir kitas ekskursijas VAS nariai iki šiol liko dėkingi nenuilstantiems jų iniciatoriams ir organizatoriams, patyrusiems vadovams, sambūrio tarybos nariams J. Šedauskienei, J. Baublienei, A. Stackevičiui ir kt.

Be jau minėtų, VAS nariai atliko nemažai ir kitų prasmingų darbų. Pirmiausia, jie turėjo konkrečių įsipareigojimų ir aktyviai dalyvavo visuose PAB suvažiavimuose, tradicinėse Anykščių miesto švenčių programose bei kituose bendruose anykštėnų renginiuose. VAS nariai net keletą metų dalyvavo talkose, sodinant parką Anykščių girininkijoje ir Troškūnuose. 2016 metais dovanojo asmeninių knygų gaisro nusiaubtam Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Staškūniškio skyriaus (kaimo bibliotekos) dokumentų fondui atkurti ir pan.

Prisiminti koncertų ir kitų meninių programų atlikėjų pasirodymai, vykę anykštėnų susitikimuose, popietėse, vakaronėse bei kituose renginiuose

Svarbų vaidmenį  plečiant ir toliau rutuliojant sambūrio veiklą bei narių bendrystę, ypač – didinant VAS renginių patrauklumą, turėjo kraštiečių – žymių meno meistrų - iniciatyvos ir konkreti pagalba.  Be jų, vargu bau, ar organizatoriai būtų sulaukę tokio didelio šių renginių lankomumo. Juk kuris išsilavinęs ir išprusęs žmogus nenorėtų pasiklausyti vieno ar kito menininko, savo karjeroje pasiekusio profesinių aukštumų? O čia dar – ir savų, kraštiečių! Beje, scenos meno meistrų ir atlikėjų anykštėnai turi taip pat daug, kaip ir talentingų mokslininkų, rašytojų, literatų ar kitų menininkų. Nė vienas VAS renginys dar nebuvo surengtas be didesnės ar mažesnės meninės programos.

Aktyviausiais ir laukiamais sambūrio renginių svečiais bei meninių programų atlikėjais per aptariamą laikotarpį buvo teatro ir kino aktoriai Algimantas Bružas, Ferdinandas Jakšys, Dalia Michelevičiūtė, Tomas Vaisieta, operos solistės Rasa Juzukonytė ir Eugenija Klivickaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjas, prof. Tomas Ladiga, solistai Simonas Strazdas, Vytautas Bakula, Tadas Girininkas, pianistės Paulina Dūmanaitė, Rūta Blaškytė, Aušra Motuzienė, Birutė Šernaitė, Olia Taškinaitė, Miglė Sakavičiūtė (arfa), Marius Sakavičius (violončelė) ir daug kt. Jų repertuaruose anykštėnams skambėjo kerinčios arijos iš klasikinių Džakomo Pučinio ir Džiuzepės Verdžio operų, smagios lietuviškos arijos iš kompozitorių Vytauto Klovos „Pilėnų“ bei Jurgio Karnavičiaus „Gražinos“, lyrinės Algimanto Bražinsko, Algimanto Raudonikio, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Juozo Tallat-Kelpšos dainos, o taip pat lietuvių bei užsienio kompozitorių romansai.

Didelę teigiamą įtaką VAS veiklai turėjo pozityvus kraštiečių verslininkų supratimas ir nuolatinis sambūrio darbų palaikymas, ypač – geranoriška jų finansinė ar kita parama sambūrio tarybos sumanymams realizuoti. Neabejotiną VAS narių pripažinimą ir pagarbą šioje srityje jau seniai pelnė šie „prisiekę“ anykštėnai – VAS renginių rėmėjai: UAB ,,Petro ofsetas'' savininkas Petras Kalibatas, verslininkas, VAS organizatorius ir pirmasis pirmininkas Vytautas Duknauskas, kavinės „Lakštingala“ savininkas Romas Katinas, Anykščių meras Kęstutis Tubis, buvęs Anykščių meras Sigutis Obelevičius, buvęs LR Seimo narys ir verslininkas, šviesaus atminimo Vytautas Galvonas, Svėdasų verslininkas Algimantas Čaplinskas ir daug kitų.

Kalbant apie VAS veiklą, ypač – patirtį ir pasiekimus, nevalia pamiršti ir kai kurių gražių bei prasmingų sambūrio susikurtų tradicijų. Pavyzdžiui, nuo pat jo įsteigimo, nerašytu širdies priesaku anykštėnams tapo kasmet rinktis į Signatarų namus ir kartu prisiminti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-tąją. Su tokiu pat dvasiniu pakilimu jau 10 metų jie noriai lanko Vilniuje, Vingio parke rengiamas etnografines Aukštaičių gegužines, kurios, tarsi stebuklingas pasakų burtininkas, neša prisiminimuose kiekvieną tolyn nuo miesto akmeninio grindinio. Neša į tą nepaprasto grožio palaimingą gimtąjį Anykščių kraštą, kur dar tebegyvena mūsų vaikystė ar besiskleidžianti jaunystė, su savo tėvų, seserų, brolių, kaimynų ir gimtųjų sodybų vizijomis. Ir pirmosiomis gegužinių armonikos melodijomis, ir į viršų dvasią pakylėjančiais Joninių laužais, įsiplieskusiais tyliais birželio vakarais ant miškingų Šventosios, Jaros ar kitų upių bei ežerėlių krantų laukymių.

Gilią prasmę šiandien įgauna ir nusistovėjusi VAS tradicija – susirinkti visiems į Karininkų ramovę ir kartu, pamiršus pilką kasdienybės monotoniją, žaismingai švęsti Atvelykį – tą paslaptingą ir romantišką pavasarinį gamtos atgimimą. Man rodos, kad vis labiau pasaulyje plintant visuomenės susvetimėjimui, uždarumui, individualizmui ir netgi patyčioms, mūsų etnokultūros bei tautinės tradicijos įgauna itin svarbią reikšmę. Jose tarytum užkoduota ir iki šiol vis dar stipriai gyva yra tai, kas šiandien dar jungia ir vienija mūsų žmonių bendruomenes į vieną būrį, skatina jų tarpusavio ryšius, supratimą, pajautą, pagalbą, solidarumą, tautinį bendrumą ir patriotiškumą. Žodžiu, visa tai, ko daugelis žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje šiandien jau ima vis labiau ir aiškiau pasigesti.

Baigiant 2001–2016 metų VAS raidos analizę ir trumpą veiklos apžvalgą, peršasi keletas išvadų:
1. Per visą savo gyvavimo ir darbų laikotarpį, sambūris ir jo veikla buvo bendras visų vadovų (pirmininkų, tarybos narių) ir eilinių VAS narių kūrinys. Tik jų ryžto ir sumanumo, motyvuotos visuomeninio darbo bendruomenėje sampratos ir intensyvios socialinės raiškos dėka, VAS galėjo daug metų Vilniuje gan sėkmingai gyvuoti ir nuosekliai plėtoti savo darbus, tenkinti sostinės anykštėnų bendravimo ir kultūros poreikius.

2. Per minėtą laikotarpį VAS atliko daug prasmingų ir reikalingų darbų:
* sutelkė bendrai visuomeninei mokslo, kraštotyros ir kultūros veiklai didelį sostinės anykštėnų būrį ir motyvavo juos siekti sambūrio užsibrėžtų tikslų;
* surengė savo nariams dešimtis įdomių – įvairios krypties, tematikos ir formos – mokslo žinių populiarinimo bei edukacijos renginių;
* sumanė, išbandė ir ilgainiui savo praktinėje veikloje įdiegė Lietuvos Valstybės istorinių datų, kraštiečių gyvenimo ir veiklos jubiliejų ir aukštaitiškų etnokultūros švenčių, naujų knygų sutiktuvių, pažintinių išvykų į muziejus organizavimo ir daug kitų gražių kultūros bei edukacijos darbo tradicijų;
* įgijo vertingos visuomeninio darbo patirties, kuri turėjo gan pozityvios reikšmės ne vien VAS ar kai kurioms Anykščių visuomeninėms organizacijoms, bet ir kitoms Aukštaitijos rajonų bendruomenėms, susikūrusioms ir veikiančioms Lietuvos sostinėje;
* sustiprėjo ir išsiplėtė VAS bendradarbiavimo ryšiai su analogiškomis Anykščių ir kitų rajonų visuomeninėmis organizacijomis, ypač – tomis, kurios dalyvauja anykštėnų rengiamose Aukštaitijos etnografinėse gegužinėse ir lankosi kituose sambūrio kultūros renginiuose.
3. Nauji VAS vadovai (pirm. ir taryba, išrinkti 2016 m.) paveldėjo vertingą sambūrio veiklos įdirbį ir ilgametę darbo patirtį, kurią tinkamai panaudoję, galės sėkmingai žengti toliau, tiek organizuodami, tiek ir rikiuodami naujus darbus.

Jubiliejaus šventė
VAS jubiliejaus šventė įvyko 2017 metų balandžio 22 dieną, saulėtą ir pavasariškai šiltą šeštadienio popietę Vilniuje, Karininkų ramovėje. Anykštėnai čia kartu pažymėjo tradicinį Atvelykį ir minėjo garbią sambūrio penkiolikos metų įkūrimo bei veiklos sukaktį. Būtent čia ir buvo oficialiai užbaigtas šis gan ilgas, intensyvus ir įsimintinas VAS darbų istorijos laikotarpis.

Į jubiliejinę šventę salėje susirinko daugiau kaip 90 sambūrio narių ir garbių kviestinių svečių – tų institucijų, su kuriomis VAS iki šiol glaudžiai bendradarbiavo ar palaikė bent kokius dalykinius ryšius, atstovai. Sambūrio jubiliejaus minėjimas vyko pakiliai, šventiškai ir šiltai.

Pirmiausia visi šventės dalyviai sugiedojo Lietuvos Respublikos himną. Šventės vedėja dr. Audronė Galvonaitė pristatė garbius svečius, paskelbė šventės programą ir pakvietė prie mikrofono naująją VAS pirmininkę Reginą Smetonaitę pristatyti savo pranešimą.

Pasveikinusi visus šventės dalyvius su gražia sambūrio švente, ji glaustai priminė VAS istoriją ir apžvelgė pačius svarbiausius to meto anykštėnų darbus. Kartu pasidžiaugė dideliu, atliktų darbų sąrašu ir tais istorijos bei etnokultūros renginiais, kurie anykštėnams buvę įdomūs ir dėl to gausiai bei noriai lankomi.

Po to, renginio vadovei paprašius, Tylos minute buvo pagerbtas Anapilin iškeliavusių garbių anykštėnų šviesus atminimas.

Nemažai dėmesio susilaukė taip pat ir antrasis pranešimas, kurį šventės dalyviams pristatė sambūrio tarybos narys, kraštotyrininkas Gediminas Grina. Jame jis priminė VAS misiją visuomenėje, kalbėjo apie praeityje įgytą nemažą sambūrio darbo patirtį, artimiausius veiklos uždavinius ir sukurtų darbo tradicijų tolesnį puoselėjimą, o vėliau atsakė į kraštiečių klausimus.

Pasibaigus pranešimams ir pirmajai šventės programos daliai, priimti sveikinimų pakilo visi šventėje dalyvavę VAS pirmininkai: A. Gudelis, R. Virbalienė ir R. Smetonaitė. Tada tribūna ir mikrofonas atiteko svečiams.

Savo atstovaujamų institucijų vardu VAS pasveikino PAB koordinatorė ir sekretorė iš Anykščių Judita Skačkauskienė, Kauno anykštėnų draugijos pirmininkė dr. Jolanta Zabulytė, Svėdasiškių draugijos ,,Alaušas“ pirmininkė Rita Skaržauskienė, nes ši organizacija su sambūriu glaudžiai bendradarbiauja nuo 2007-ųjų m., Anykščių dailės ir kūrybos mokyklos direktorius Arūnas Vilkončius, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kukta, Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos istorikė Rasa Černiauskaitė ir Vilniaus rokiškėnų klubo ,,Pragiedruliai“ atstovas Linas Vilys. Buvo pagarsintas ir pirmojo VAS pirmininko Vytauto Duknausko sveikinimo laiškas, skirtas šventės dalyviams.

Paskui salėje prasidėjo linksmas apdovanojimų šurmulys. VAS padėkos raštų buvo daug, tad juos iškiliai įteikinėjo visi trys pirmininkai. Pirmiausia, už nuoširdų darbą sambūriui buvo apdovanoti VAS idėjos autoriai Bronė Lukaitienė ir prof. Antanas Tyla bei Sambūrio iniciatyvinė grupė: gen. Jonas Andriškevičius, dr. Jonė Vaičiūnienė, dr. Loreta Stonienė, skulptorius Antanas Žukauskas, Valentinas Šapalas, Algimantas Bružas, Giedrius Valiulis.

Už tokius pat nuopelnus padėkos raštai įteikti ir buvusiems pirmininkams Vytautui Duknauskui, Antanui Gudeliui, Ritai Virbalienei,  Alfredas Puodžiūnui bei tarybos nariams Janinai Baublienei, Gediminui Grinai, Rasai Juzukonytei, Albinui Milašiūnui, Irmai Randakevičienei, Antanui Stackevičiui, Jolitai Šedauskienei bei revizoriui Algimantui Sodeikai.

Už aktyvią pagalbą sambūriui padėkos buvo  įteiktos anykštėnams Rasai Bražėnaitei, Tautvydui Kontrimavičiui, Loretai Uzdraitei, Laurai Katinienei, Laimučiui Regelskiui, buvusiam Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininkui Algimantui Aleksandrui Indriūnui ir tarybos nariui Romualdui Vytautui Rimšai.

Nepamiršti buvo  ir rėmėjai. Už ilgalaikę pagalbą sambūriui pirmininkė Regina Smetonaitė VAS padėkos raštus įteikė Gaudentui Aukštikalniui (Karininkų ramovė), Meilutei Peikštenienei (Signatarų namai), Petrui Kalibatui, Daliui Rutkauskui ir operos solistams: Rasai Juzukonytei, Eugenijai Klivickaitei, Simonui Strazdui, koncertmeisterei Olgai Eleonorai Taškinaitei ir kt.

VAS jubiliejaus šventė baigėsi taip pat smagiai ir iškiliai, kaip ir buvo prasidėjusi – bendra visų dalyvių daina. Dabar ją anykštėnai traukė visi kartu, o jiems mielai padėjo operos solistai. Savo atliekamais muzikiniais kūriniais, įterptais į šventės programą, jie labai vykusiai kūrė šventinę jubiliejaus nuotaiką ir minėjimo pertraukėlių metu.

Sambūrio veiklos šventinis minėjimas baigėsi maloniais pokalbiais su kraštiečiais ir kava prie gausaus vaišių stalo. Taip sambūris įžengė į naują savo veiklos etapą, atvesiantį jį ateityje į pilnametystę, o paskui, tikėtina, kad ir į brandos amžių...

Romualdas Vytautas Rimša


     

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!








         

            



Sprendimas: DPromoLink