Po Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus viešnagės Anykščiuose pasklidusios naujienos, kad iki šiol ministerijos žinioje buvusią Anykščių technologijos mokyklą pasižadėjo perimti rajono savivaldybė, pasigirdo įvairių nuomonių. Kaip situaciją, jog jie gali tapti J. Biliūno gimnazijos technologinės pakraipos profesinio mokymo skyriumi vertina Anykščių technologijos mokyklos kolektyvas? „Šilelyje“ - interviu su šios mokyklos direktoriumi Ramūnu Zlatkumi.

 -         Kokia šiandieninė situacija Jūsų vadovaujamoje mokykloje?

-         Pas mus mokosi apie 200 moksleivių. 40 proc.mokinių sudaro kitų rajonų gyventojai. Nors turime visą eilę licenzijų ir leidimų rengti pačių įvairiausių sričių specialistus, šiuo metu turime sukomplektavę 4 specialybių grupes: tarptautinių vežimų vairuotojus – ekspeditorius, viešbučių darbuotojus, virėjus ir technikos priežiūros verslo darbininkus. Iš viso mokykloje dirba 20 pedagogų (įskaitant antraeilininkus) kolektyvas.

-         Kaip kolektyvas priėmė žinią apie laukiamus pokyčius?

-         Aš asmeniškai priėmiau teigiamai – pagaliau baigiasi ta nežinomybė ir laukimas. Jau senokai vieni mumis norėjo atsikratyti, kiti nenorėjo prisiimti. Dėl to delsimo ir nežinomybės nemažai nukentėjome ir infrastruktūros, ir žmogiškųjų resursų prasme. Į neapibrėžtos priklausomybės objektą niekas nenorėjo per daug investuoti, todėl mūsų techninė bazė švelniai tariant yra prasta. Ir specialistus jaunus ir gabius buvo nelengva pasikviesti – niekas nenorėjo rizikuoti savo darbo ateitimi. Kaip kai kurie kolegos sako - blogiau gal nebus... O darbuotojų nuotaikos įvairios. Žmones visada baugina permainos. Kiekvienas rūpinasi savo  perspektyva – ar turėsim darbą? Na, dar neseniai mums ministerijos valdininkai grasino, kad prijungs prie kokios tai didesnės panašaus profilio mokyklos ir padarys skyriumi, o juk visi gerai žinome kaip su tais skyriais būna. Mokyklų šiais laikais niekas nenori uždarinėti – nepopuliaru. O kai skyrių uždaro – nelabai kas ir sužino... Na, bet tikiuosi, kad dabar bus gerai... Nors Lietuvoje būtume tik pirmasis ir kol kas vienintelis pavyzdys, kuomet technologijos mokykla tampa gimnazijos skyriumi, bet užsienyje tokių pavyzdžių tikrai yra. Ir jie sėkmingai gyvuoja.

-         Kokias teigiamas galimo susijungimo puses įžvelgiate?

-         Tų dalykų yra tikrai nemažai. Jei kalbėtume apie rajoną – yra vilties, kad jei dabar pas mus apie 40 proc. mokinių yra iš kitų rajonų, tai į gimnazijos skyrių (vien dėl prestižinio pavadinimo) pasirinks dar daugiau mokinių – ateis didesnės mokinio krepšelio lėšos. Taip pat geras argumentas – bus tikslingiau išgryninta pačios J. Biliūno gimnazijos esmė. Dabar kai kas sako – kokia čia gimnazija, jei ją baigs visi norintys. Šiuo atveju bus galima išskirti mokinius pagal motyvacijos lygius. Tie, kurie motyvuoti siekti akademinio išsilavinimo, mokysis pagal numatytą gimnazijos programą. Tie, kurie norės įsigyti vidurinį išsilavinimą ir tuo pat metu siekti kažkokios profesijos – eis į profesinį lygmenį. Išsklaidydamas kai kurias abejones, galiu iš anksto pasakyti, kad pastarieji mokiniai ne tik įgys vidurinį išsilavinimą ir profesiją, bet tuo pat metu gaus ir stipendiją. Profesinio rengimo skyriaus mokiniai gauna stipendijas nuo 35 iki 98 Lt per mėnesį - priklausomai nuo ugdymo pasiekimų. Dar vienas profesinį rengimą pasirinkusio moksleivio pliusas yra tai, kad stojant toliau mokytis į kolegijas ar universitetus, profesinį išsilavinimą įgijęs mokinys gauna papildomus stojimo balus, kaip kad gauna olimpiadų prizininkai... Taigi - pliusų yra nemažai. Kaip bus, viską parodys ateitis. Dabar mūsų mokykla dirba, ruošiasi išleisti vienus ir priimti kitus moksleivius.

 Audronė PAJARSKIENĖ

       Gegužės 17-ąją Anykščiuose lankėsi didelė grupė savivaldybių darbuotojų iš Latvijos ir Estijos. Keturias dešimtis svečių  prie savivaldybės pasitiko rajono meras Sigutis Obelevičius, pakvietęs kolegas į posėdžių salę.

         Susitikimo metu vertėjo neprireikė, nes visi sėkmingai  pabendravo rusų kalba. Anykščių rajono meras S.Obelevičius svečiams papasakojo apie mieste vykdomus europinius projektus, turizmo plėtrą, lankytinus objektus, pramonę, pasidžiaugė, kad šiais metais Anykščiai yra Lietuvos kultūros sostinė. Daugelis atvykusiųjų domėjosi Anykščių rajono savivaldybės ir tarybos veikla, tarybos narių priklausomybe partijoms, pateikinėjo merui įvairius kitus klausimus.

         Delegacijos pagrindą sudarė dviejų kaimyninių miestų – Valka (Latvijos Respublika) ir Valgos (Estijos Respublika) savivaldos įvairių sričių darbuotojai, o taip pat ir kai kurių kitų vietovių savivaldybių atstovai. Pasirodo, Valka ir Valga yra tas pats miestas, kuris padalintas į dvi dalis  ir kaimyninėse šalyse skirtingai vadinamas. Kaimynai latviai ir estai gražiai sutaria, tarpusavyje bendradarbiauja, vykdo bendrus projektus. Vienas iš tokių bendrų projektų yra kelionės į Lietuvą su tikslu pasidalinti darbo patirtimi organizavimas.

         Pasak Latvijos Respublikos Valkos tarybos pirmininko Karlio Albergs, jų šalyje neseniai vyko didžiulė reforma, po kurios iš 554 savivaldybių liko tiktai 109. Valkos savivaldybės taryboje dirba 15 deputatų, bet jų skaičių po rinkimų dar planuojama mažinti. Iš 15 tarybos narių 8 sudaro valdančiąją daugumą, o 7 yra opozicijoje, taigi, svarstant kai kuriuos klausimus būna gana sunku surasti kompromisą. Valka- kaimiškas rajonas, pramonės įmonių nėra. Vykdoma daug europinių projektų. Vien praėjusiais metais buvo įgyvendinta tokių projektų už 7 mln. latų. Buvo tvarkomos gatvės, atlikta vandentiekio ir kanalizacijos tinklų renovacija, dabar rekonstruojamos šiluminės trasos. Nors respublikoje vyko švietimo tinklo pertvarka ir daug kur mokyklos likviduotos, Valkos savivaldybėje visos mokyklos buvo išsaugotos. Tarybos pirmininkas K. Albergs pažymėjo, kad, prasidėjus krizei, jaunimas masiškai patraukė į užsienio šalis. Tačiau dabar jau ekonominė padėtis šalyje gerėja ir emigrantai pradeda grįžti. Pagal biudžeto pajamas juntama, jog finansinė padėtis stabilizuojasi, eina į gerąją pusę.

        Valgos apskrities seniūnas, kuris yra valstybės tarnautojas, Marguus Lepik pažymėjo, kad Estijoje apie savivaldybių reformą dar tiktai galvojama, greičiausiai tai bus padaryta po rinkimų, kurie vyks kitais metais. Iš viso šalyje yra 226 savivaldybės. Valgos apskritis suskirstyta į 33 seniūnijas. Čia veikia metalo, medžio perdirbimo, lengvosios pramonės įmonės, turistus traukia slidinėjimo centras.

           Susitikimui pasibaigus, Latvijos ir Estijos savivaldybininkų delegacijų vadovai Anykščių rajono merui Sigučiui Obelevičiui įteikė suvenyrus.

            Po to svečiams buvo organizuota ekskursija po žymias Anykščių krašto vietas. Patirti jiems malonius įspūdžius nesutrukdė ir visą dieną pliaupiantis lietus.

 Vytautas BAGDONAS

 Nuotraukos autoriaus

 Antradienį, gegužės 15 dieną,  Moterų užimtumo ir informacijos centro patalpose vyko Lietuvių–švedų draugijos Anykščių skyriaus narių eilinis susirinkimas, kurio metu draugijos narės pasakojo savo įspūdžius iš viešnagės Švedijoje.

Susirinkimo pradžioje draugijos pirmininkė Elvyra Lasskaja priminė, jog  2012 metų balandžio 14 dieną įvyko Lietuvių–švedų draugijos Anykščių skyriaus steigiamasis susirinkimas, kurio metu buvo išrinkta draugijos valdyba iš penkių narių ir patvirtinta draugijos pirmininkė.  Pasak vienbalsiai išrinktos draugijos pirmininkės Elvyros Lasskajos, šiuo metu vyksta draugijos dokumentų  įteisinimo procedūros, kurios, palyginti su Švedijoje veikiančiais dokumentų tvirtinimo įstatymais, atrodo absurdiškos. Kaip teigė E. Lasskaja, Anykščių draugijos įstatai surašyti į keturiolika lapų, kurie turi praeiti nemažą biurokratijos aparatą, tuo tarpu lygiai tokios pat draugijos Švedijoje įstatai teužima pusę lapo ir patvirtinami iš karto. E. Lasskaja nelinksmai pajuokavo, jog pas mus sumažinti biurokratinį aparatą pasiseks dar labai negreit...

Po einamųjų klausimų aptarimo, pasivaišinus arbata ir iš Švedijos parvežtais skanumynais, draugijos pirmininkė, demonstruodama skaidres, pasakojo apie viešnagę Švedijos Odeshog komunoje (savivaldybėje), apie naujas pažintis bei naujas patirtis, aplankytas vietas ir patirtus įspūdžius.

– Odeshog komuna, kur mes lankėmės balandžio 17–24 dienomis, yra savivaldybė Švedijos Dala Östergötlands apskrityje. Į Švediją vykome septynios anykštėnės, kurios atstovavome įvairioms rajono organizacijoms, mokykloms  bei bendruomenėms. Su mumis dar vyko vertėja iš Vilniaus, padėjusi bendrauti su tais švedais, kurie nemokėjo anglų kalbos. Jei reiktų pasakoti visus įspūdžius, neužtektų ir kelių vakarų. Pabandysiu susikoncentruoti į tai, kas labiausiai stebino ar glumino. Apsilankius senelių globos namuose stebino tai, kad jie gyvena tarsi atskiruose butukuose, ir tai, jog 105 garbaus amžiaus senolius prižiūri 150 darbuotojų, neskaitant ateinančių savanorių. Lankėmės muziejuose, bažnyčiose, bendravome su pastoriumi, buvome baptistų pamaldose. Mums sunku buvo suvokti, kas vyksta bažnyčioje – ar renginys, ar pamaldos, nes tuo pat metu buvo meldžiamasi, vyko loterijos bei betarpiškas bendravimas. Po pamaldų visi ėjome į bažnyčios rūsį, kur buvome vaišinami arbata, komunos meras ir kiti komunos nariai pristatė savo šeimos narius, kalbėjome apie gyvenimiškus dalykus. Mums buvo paaiškinta, kad po pamaldų daugelis miestelėnų pasilieka puodeliui arbatos bei atviram pabendravimui su pastoriumi ar miestelėnais.

Plačiau „Šilelyje“

Dalina RUPINSKIENĖ

Savivaldybė informuoja, kad iki birželio 1 dienos priimami siūlymai dėl Garbės piliečio vardo suteikimo. Kaip teigiama pranešime, pasiūlymus gali teikti Anykščių rajono savivaldybės meras, tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, visuomeninės organizacijos, gyventojų bendruomenės.

Teikime turi būti nurodyta informacija (pateikiama trumpa siūlomo asmens biografija, darbų ir nuopelnų Anykščių rajonui aprašymas, rekomendacija) apie siūlomą kandidatą Garbės piliečio vardui gauti. Raštai pateikiami ir registruojami Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viename langelyje, J.Biliūno 23.

Garbės piliečio vardas tradiciškai įteikiams per Miesto šventę. Garbės piliečio vardus jau turi prof. Antanas Tyla, rašytojai Vygantas Račkaitis ir Milda Telksnytė, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo pirmininkė Prima Petrylienė, Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė Evgenija Baltronienė.

Kam iš pateiktų kandidatūrų suteikiamas Garbės piliečio vardas sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Galutinį sprendimą priima rajono taryba.

 "Šilelis"

 Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus viešnagės metu pranešė naujieną, kad dar kartą bus keičiama mūsų rajone eksperimento tvarka vykdomo pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio projekto kūrimo tvarka.

„Šilelis“ dar metų pradžioje rašė („Šilelis“ Nr.7 2012 vasario 17 d., A. Pajarskienė „Prasidėjo „šokiai“ apie neformaliojo švietimo pinigėlius“) apie tai, kad Anykščių rajonas yra vienas iš keturių rajonų Lietuvoje, kurie bando įdiegti pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimo metodiką, kurios pagalba siekiama į neformalų švietimą įtraukti kuo daugiau popamokinėje veikloje nedalyvaujančių krašto vaikų. Buvo planuojama, kad už kiekvieno mokinio neformalų ugdymą paslaugos tiekėjui bus skiriama po 100 litų per mėnesį. Tuokart dėl šiam eksperimentui rajone metams paskirtų 328 300 Lt sujudo kelios dešimtys sporto, kultūros, pilietiškumo ugdymo institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovų, pavienių asmenų. Entuziastingai prasidėjęs eksperimento vajus rajone staiga nutilo, nors buvo prognozuojama, kad veiklos prasidės ir papildomi pinigėliai už neformaliai ugdomus krašto vaikus pradės byrėti jau nuo vasaros pradžios. Tyla. Ministro vizito metu paaiškėjo ir priežastis – keičiama eksperimentinio modelio sukūrimo metodikos tvarka.

-         Buvom įklimpę su nelemtaisiais viešaisiais pirkimais – privalėjome rinktis vieną paslaugos tiekėją. Mūsų filosofija yra tokia – kuo daugiau tiekėjų. Manau, kad iki rugsėjo 1 dienos atsiras nauja metodika. Norime, kad aktyviems pedagogams atsirastų galimybė papildomai užsidirbti, - susitikime kalbėjo G. Steponavičius, beje, savo išsakytomis mintimis sugrįždamas prie jau nuo pat eksperimento pradžios viešumoje skleistos pradinės sumanymo idėjos.

Po susitikimo su ministru kalbinta konkrečiai šiam eksperimentiniam projektui įgyvendinti į Anykščių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyrių priimta Aina Vasiliauskaitė „Šileliui“ sakė:

-         Iš tikrųjų projektas tęsiasi, mūsų veiklos vyksta. Susitikime su ministru aš nedalyvavau, todėl negaliu komentuoti jo pasisakymų. Nežinau ir pasikeitimų tvarkos. Vedėja Vida Dičiūnaitė galėtų konkrečiau atsakyti. O dėl to atvejo, kuomet vasario mėnesį buvo kalbama apie konkretaus vieno paslaugos tiekėjo mūsų rajone paieškas, tai dar niekas nesuplanuota. Tuomet tik buvo kalbėta ir norėta. Beje, tai trečias kartas, kada keičiama tvarka ir stengiamasi kažką naujo padaryti. Bet juk tai ir yra eksperimentas, todėl vyksta keitimai. Eksperimentas turėjo vykti šiais metais, dabar aiškiai nespėsim. Apie terminus sunku kažką pasakyti. Viskas tik planavimo stadijoje.

 Plačiau – „Šilelyje“

Audronė PAJARSKIENĖ